Norai

Bent jau aš tai turiu begalė norų, kuriuos, suprantama, visus noriu išpildyti. Kiekvieną dieną, kad ir ką daryčiau, susiduriu su savo norais. Per dieną, bent aš, apie savo troškimus pagalvoju bent dešimt kartų. Nežinau ar tai daug. Man tai normalu, nes tai mano gyvenimas. Bet man įdomu ar tie mano norai išsipildys. Ar aš juos visus patirsiu, ar tik dalį, ar nei vieno. Manau ir man daug kas pasakytų, kad negalvok, o pildyk savo norus, nes tik tu pats tai gali padaryti. Šiai minčiai visiškai pritariu. Bet, o bet visada yra, jeigu tie mano troškimai neišsipildo taip lengvai, o šiaip tai jie visai nesipildo, bent kai kurie. Ir yra dar vienas niuansas. Kas būtų jei mano norai taip imtų vieną dieną ir išsipildytų? Taip lengvai be pastangų? Manau, o gal vertėtų sakyti žinau, nes tai mano norai, pasaulis tikrai pasikeistų, jis taptų mano svajonių pasaulis. Bet norai keičiasi. Ir kas tada? Aš sugalvočiau naujus norus ir keičiau savo pasaulį. Bet ar man būtų įdomu gyventi tokiame pasaulyje, tai dar išsiaiškinsiu. Ir aš žinau, bent manau, kad žinau tokią stebuklingą teoriją, kaip savo gyvenimą padaryti tokį, kokio noriu, kaip sukurti savo svajonių pasaulį.

Be pavadinimo

Lėta, skausminga, kankinanti mirtis- gyvenimas.

Sėkmė

Remsiuosi savo gyvenimu, kitų gyvenimais ir svarbiausia savo šiandieninėmis varžybomis. Kaip nekenčiu savęs, dažnai taip pagalvoju. Bet beveik visada suprantu, kad nuo neapykantos iki meilės tik vienas žingsnis. Bet ir tai mane gąsdina. Juk gal nėra labai gerai save įsimylėti, bet kaip sakoma, jei save mylėsi ir kiti tave mylės, o aš to juk noriu. Tai va. O nekenčiu savęs todėl, kad šiandieninės mano varžybos buvo nenusisekusios. Nors viskas priklauso nuo požiūrio, svarbiausia, kad man tai patiktų, ką aš darau ir padariau. Bet dar nesu įsitikinęs ar man tai patiko- pralaimėti. Nors gal aš nepralaimėjau, gal aš laimėjau didelę kovą savo viduje. Juk tai svarbiausia.

Samoningumas

Šiandien susapnavau pirmąjį samoningą sapną. Šiaip esu labai patenkintas. Bet, o bet yra visada, šis sapnas gal yra šiek tiek per trumpas, nes turbūt besapnuodamas praradau samoningumą, tai labai blogai. Šiek tiek tuo nusivyliau, bet labai džiaugiuosi, nes pradžią, kuri yra sunkiausia, jau padariau. o dabar atpasakosiu sapną.
Pro mokyklos langą pamačiau atbėgančią PANTERĄ, gal juokinga, bet man tai neatrodė juokinga, ji buvo agresivi:). Staiga atsiduriau jau prie savo namų ir ta pantera mane užpuolė. TADA IR SUPRATAU, KAD SAPNUOJU. Visų pirma išsigandau, nes pagalvojau, kad atsibusiu, nes prieš tai kai bandžiau susapnuoti samoningai, supratęs, kad sapnuoju atsibusdavau. Bet kai supratau, kad sapnuoju ir neatsibudau, buvau džiauriai laimingas, tik viena problema ir mano didžiausia klaida buvo pantera. Ji mane užpuolė ir aš žinojau, kad galiu daryti ką noriu. Norėjau nuskristi, bet nepavyko, tai tiesiog su ja kovojau, ji mane kandžiojo, bet aš skausmo nejutau. Ir maždaug tada praradau samoningumą, nes po to jau nieko neatsimenu. Tai didžiausia klaida, nes galėdamas daryti ką noriu pasidaviau sapnui.
Reikėjo paglostyti panterą ir nuskristi daryti tai ką noriu. PATARIMAS Piratei: norėjai susitikti su žmogumi( atsimink tu gali viską kontroliuoti) ,bet tavo žmogus pradingo minioje. Tavo sapnas po truputį tave pradėjo valdyti. Tau reikia suvokti, kad esi šeimininkė. Susikaupk, nusiramink, nes minia tau sukėlė stresą. Manau, bet aš taip daryčiau, staiga sustok , nekreipk dėmesio į kitus žmones, jie tik minia. Nulenk galvą žemyn, pasižiūrėk į žemę, tada pakelk galvą, galvodama, kad tas žmogus stovi šale tavęs, įsivaizduok, kad girdi tą žmogų. Patariu tau, nes tu turi daugiau patirties ir tau tai pavyks, man dar reikia pasistenkti. Aišku lengviau pasakyti nei padaryti:)

Viltis

Atsikeli žmogus ir nežinai ką daryti. Kur eiti, su kuo, pas ką. Bet viltis, bent kažkokia vis tiek yra, gal giliai širdyje, bet yra. Nežinau ar man kas kada nors pasakys, ką turiu daryti. Bet turbūt aš vis tiek neklausyčiau kitų, niekada neklausau. Ir gal nemanau, kad verta pasikliauti tik viltimi. Juk ji tokia trapi, vieniša, bent man taip atrodo. O gal ji tokia nėra. Gal vienintelė viltis man gali padėti surasti sprendimus ir atsakymus į klausimus, kurie man neduoda ramybės niekada. Niekada man jos neduoda ir kankina, bet gal tas kankinimas ir yra mano gyvenimas. Gal toks jis yra nepakankamai lengvas, sudėtingas. Ta viltis apie kurią kalbu yra turbūt vienintelė mano išgelbėtoja nuo to kas esu dabar, nuo to kuo tapau, ar dar tapsiu. Bet man dar visai neaišku ar aš noriu nuo to išsigelbėti, ar noriu nuo to pabėgti. Gal man gerai taip kaip yra. Gerai kaip gyvenu ir tai ir yra mano gyvenimas. Gal veltui stengiuosi nuo jo pabėgti, nes gal tik jis gali mane padaryti laimingu. Ta viltis tokia keista, tokia nepasiekiama ir kartu tokia atvira, bet ją gaubia paslaptis. Paslaptis kuri slepia, ar viltis padės ar tik nutolins nuo to kelio, to gyvenimo takelio, kuriuo turėčiau eiti. Bet gal viskas bus gerai, kad ir ką pasirinksiu. Juk tai mano pasirinkimas, kurį galiu pagražinti savo požiūriu, nuo kurio viskas priklauso.

Vienišumas

Kokia keista diena. Nors gal diena kaip diena. Tokia kaip visada. Iš pat ryto nėra nuotaikos, visi nervina, norisi, kuo greičiau likti vienam, su savimi. Turbūt pabūti su savimi galėsiu tik miręs. Nors tiksliai nežinau ar būti vienam yra gerai, o ypač mano atveju. Tos vienišos dienos niekam neduoda naudos. Bet kam spręsti, ką man daryti, tai galiu padaryti tik pats. Viską galiu padaryti pats, bet galiu padaryti ir su kuo nors pagalba. Toks jau tas dalykas yra vienišumas, jis niekam  neduoda ramybės, visus slegia, bet gal ir yra žmonių, kuriems nerūpi vienišumas. Kai kurie nesijaučia vieniši, nors kitų akyse atrodo tokie, bet jiems vis vien nerūpi. Aš norėčiau būti žmogumi, kuriam niekas nerūpi, tik aš pats, bet deja, o gal ir ne deja aš esu pakankamai jausmingas, kad galėčiau kentėti, ir iš tikrųjų aš ir kenčiu. Bet gal kentėti nėra jau taip blogai. Kas man lieps, pasakys, kas yra blogai. Tik aš pats galiu tai nuspręsti. Ir nors nuspręsiu blogai, o vėl gi gal tai nėra blogai, taip tik atrodo, aš pats ir būsiu kaltas. Vienišas ir kaltas dėl to, kad vienišas.

Apie Mane

Aš, norečiau pradėti taip, gyvenu gal ir paprastą gyvenimą, bet ar tai yra blogai, nors to niekas ir nesako. Kita vertus ar gyventi nepaprastai yra blogai, ir to niekas nesako. Mano nuomone svarbiausia gyventi taip, kad jaustumeisi laimingas. Ta laimė kiekvienam, aišku yra skirtingas dalykas, reiškinys, siekis kiekvienam asmeniui. Vienam atrodo reikėtų teik mažai, nors tas mažumas ar atvirkščiai didumas yra neišmatuojamas, kaip koks bedimensinis vienetas, ar dar kitaip. Svarbiausia eiti gyvenimo keliu, gal ir sunkiu, bet tikėti, jei juo eisi, pasieksi jo galą ar kokią poilsio aikštelę, kurioje jausiesi gerai. Vienam gerai bus turėti darbą, normalią šeimą, gerus vaikus. Kitam gal bus malonu gyventi vienam, svarbiausia, kad laimingai.