Kokia keista diena. Nors gal diena kaip diena. Tokia kaip visada. Iš pat ryto nėra nuotaikos, visi nervina, norisi, kuo greičiau likti vienam, su savimi. Turbūt pabūti su savimi galėsiu tik miręs. Nors tiksliai nežinau ar būti vienam yra gerai, o ypač mano atveju. Tos vienišos dienos niekam neduoda naudos. Bet kam spręsti, ką man daryti, tai galiu padaryti tik pats. Viską galiu padaryti pats, bet galiu padaryti ir su kuo nors pagalba. Toks jau tas dalykas yra vienišumas, jis niekam neduoda ramybės, visus slegia, bet gal ir yra žmonių, kuriems nerūpi vienišumas. Kai kurie nesijaučia vieniši, nors kitų akyse atrodo tokie, bet jiems vis vien nerūpi. Aš norėčiau būti žmogumi, kuriam niekas nerūpi, tik aš pats, bet deja, o gal ir ne deja aš esu pakankamai jausmingas, kad galėčiau kentėti, ir iš tikrųjų aš ir kenčiu. Bet gal kentėti nėra jau taip blogai. Kas man lieps, pasakys, kas yra blogai. Tik aš pats galiu tai nuspręsti. Ir nors nuspręsiu blogai, o vėl gi gal tai nėra blogai, taip tik atrodo, aš pats ir būsiu kaltas. Vienišas ir kaltas dėl to, kad vienišas.
Buti vienisam nera taip jau blogai :)tiesiog toks gyvenimo budas yra naturalus, kai tavo gyvenimas verda viduje :) tiesiog kai tavo galvoje sukasi mintys kiek aukstesniame lygyje, nei randasi skudurai, masinos, sportas ir kiti zemiski dalykai, tai esi pasmerktas viska isgyventi vienas, nes nera taip lengva tuo pasidalinti su kitais. Vis tik nelabai kas tai suprastu :)
AtsakytiPanaikintiyo, pritariu, bet vistiek vienisu buti taip nesinori:)
AtsakytiPanaikintiai, tai laikina :)
Panaikinti